Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.
Asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą:
1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.
2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
2.1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
2.2. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
9) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
10) iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
11) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
12) nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
13) pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų;
14) ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu arba buvo spręstas mediacijos būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko jos pateikti tvirtinti teismui.
Mediacija
1. Mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
2. Tarnyba mediatorius parenka ir skiria Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
3. Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti advokatai mediacijos paslaugas teikia juos įrašius į mediatorių sąrašą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (toliau – mediacija) – pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
Mediacija gali būti vykdoma, kai bent viena iš ginčo šalių pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Mediacijos inicijavimas
1. Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia tarnybai prašymą vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo vykdyti mediaciją formą nustato teisingumo ministras. Prašymas vykdyti mediaciją ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai tarnybai pateikiami Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipdamasis dėl mediacijos vykdymo pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka
1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.
2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.
3. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto.
4. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
5. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. Be to, pareiškėjams turi būti išaiškintos ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės.
6. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
1. Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta.
PAJAMŲ IR TURTO LYGIO NUSTATYMAS
Dokumentai reikalingi valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti
