Senųjų Katinautiškių kupetinis kaimas. Kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1775 metais, priklausė Dysnų dvaro Astraviškių palivarkui. Išskirtinė ypatybė – kapinaitės kaimo viduryje. Kaimą sudaro 9 etnografinės paminklinės sodybos.
I pasaulinio karo įtvirtinimai. Apima apie 50 km ir buvo išsidėstę Dysnos, Tverečiaus, Mielagėnų apylinkese. Juose apie 3 metus buvo įsitvirtinę vokiečiai.
Liaudies dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės kapas Pivorų kapinėse. Tai ąžuolinis stogastulpis su varine saulute. Pastatytas 1934 m., autorius – Audrius Mickevičius.
Paminklas tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, pirmosios vyriausybės vadovui Augustinui Voldemarui Dysnos kaime. Paminklas pastatytas Švenčionijos klubo iniciatyva 1996 m.
Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. 1921 metais pastatė kunigas Juozas Erčius. Po 1925 metų pastatyta klebonija. Bažnyčia neįprastų proporcijų, bazilikinė.
Etnografinis Kudabiškės kaimas. Gatvinis kaimas susiformavo pagal Kamajos upės vagą, atkartojančią kaimo gatvelę. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1716 m. kaip priklausantis Dysnos dvarui. Per I pasaulinį karą kaimas buvo sunaikintas, 1920 m. – atstatytas.
