Ažušilės kaimo kryžius Vytautui Didžiajam, kurį pastatė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (1930 m.)
Ažušilės piliakalnis. Tai 15–20 metrų aukščio kalva, 1991 patvirtintas archeologijos paminklu. Datuojamas I tūkst., rasta brūkšniuotos keramikos.
Dūdų kaimo akmeninis kryžius, pastatytas 1962 m. Kosto Sabecko sodyboje.
Vidiškių dvaras įsikūręs ant aukštumos, apie 5 km nuo Ignalinos miesto š. r. kryptimi. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vidiškių dvaro valdose buvęs Ignalinos palivarkas įaugo į besiplečiantį Ignalinos miestelį, kurio amžius skaičiuojamas tik nuo 1862 m., kai dabartinės Ignalinos vietoje buvo įrengta geležinkelio Varšuva–Vilnius–Peterburgas keleivių stotelė. 1782–1798 metais Vidiškių dvaras priklausė didikui N. Ragožai. 1807 m. jį jau valdė grafas Liudvikas Pliateris. Neilgai jis šeimininkavo Vidiškių dvare, greit pasimirė. Naujasis šeimininkas Jonas Kaminskis jį jau pirko iš grafienės Marijos Pliaterienės. Apie XIX a. antrą pusę Vidiškių davro reikalus perima tvarkyti Ignotas Kaminskis. 1900 m. dvaras atitenka Jonui Kaminskiui. Jis kartu su parapijiečiais 1901–1906 m. pastatydina ir pašventina Vidiškių bažnyčią. 1912–1913 Jonas Kaminskis parduoda dvarą su Ignalinos palivarku Aristarchui Pimenovui, o 1915 testamentu dvarą palieka savo seseriai Elenai Dorochovai.Dvaras buvo mediniai klasicistinio stiliaus bruožų turintys rūmai, šiuo metu restauruoti, privatūs.
Kukoriškės kaimo mitologinis apeiginis akmuo, vadinamas "Girna"
Kukoriškės kaimo stogastulpis su ornamentuotu kryžiumi ir Nukryžiuotojo skulptūra. XIX a. nežinomo kaimo meistro padarytas, 1983 m. restauruotas
Rimšėnų kaimo cementinis kryžius, 1932 m. pastatytas Šv. Kazimiero draugijos Vytauto Didžiojo garbei.
Vidiškių Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia. Statyta 1901–1906 metais, pseudogotikinio stiliaus pastatas
Vidiškių paminkliniai akmenys I pasauliniame kare žuvusiems vokiečių lakūnams, Varnio ežero pakrantėje atgulusiems R. Zurenui ir K. Chrome.
