Kimboriškės kaimo akmeninis kryžius, pastatytas Napoleono žygių metu, kai nuo prancūzų bėgdamos merginos paskendo ežere
Antaprūdės kaimo dvaro sodyba. 19 a. I pusėje priklausė poniai Ruščytienei
Ginučių vandens malūnas, pastatytas XIX a. antroje pusėje pasiturinčio ūkininko, Linkmenų dvaro savininko Gimžausko. Po jo mirties malūnas perėjo kaimo nuosavybėn ir buvo naudojamas pagal paskirtį. Nuomininkų lėšomis medinis vandens ratas buvo pakeistas metaline turbina. 1934 metais malūno skiedrinis stogas pakeistas skardiniu. Nuo 1939 metų malūną iš eilės aptarnavo visi gyventojai. Malūnas veikė iki 1968 m. Ginučių vandens malūnas yra technikos paminklas. Jame galima susipažinti su išlikusia senovine malūno įranga, čia veikia tautodailininko Petro Gaižučio tapybos darbų ekspozicija, kurioje atsispindi vandens malūno istorija, legendos ir padavimai.
Krivasalio kaimo alkakalnis, vadinamas Šventakalniu. Tai 15–20 metrų kalvagūbris – ozas, turintis istorinę, mitologinę vertę. Anot padavimo, „važiava kunigas spavedot ir ingiuvą ežeran“, todėl Šventu ir vadinamas.
Kuprių pilkapynas. Jį sudaro 18 pilkapių, būdingų VIII–XII amžiams.
Krivasalio kaimo kapinių ąžuolinis kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams (1997 m., tautodailininkas Julius Lopeta)
Linkmenų kaimo kryžius. Tai meistro P. Ivanausko 1938 metų darbas, minint Lietuvos nepriklausomybės 20-metį. Šiuo metu tai kryžiaus kopija (1988 m., tautodailininkas P. Gaižutis)
Linkmenų piliakalnis, vadinamas Pilale. Čia buvo gyventa dar prieš mūsų erą. Rasta lipdytinės brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos fragmentų
Linkmenų gyvenvietės Švč. Trejybės bažnyčia. 1645 m. pastatyta medinė, 1887 m. perstatyta į mūrinę. Istoristinė, dominuoja neoromaninis stilius.
Dvariškių kaime paminklinis akmuo žydų genocido vietoje, kur buvo sušaudyta apie 120 žydų.
Senosios Linkmenų kapinės. Viena seniausių kapaviečių – 1877 m. bajorų kilmės R. Maleckio.
Senosios žydų kapinės Linkmenų kaime.XIX a. pabaigoje pradėti laidoti Linkmenų bei Palūšės gyvenviečių žydai
Ladakalnis. Tai 175 metrų aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Nuo kalno matosi 6 ežerai. Manoma, kad ant kalno buvo aukojamos aukos gyvybės deivei Ladai.
Pakiaunio dvaras Kiaunos upės krante. Dvaro pradžia dotuojama 18 amžiuje, o 1886 m. minima kaip Sidariškės dvaro dalis. Savininkai dvarininkai Maleckiai, Ašenbergai.
Šiliniškių paminklinis akmuo ir kryžius, pastatyti 1944 metų sudeginto kaimo tragedijai atminti. Tuomet kaime baudėjai sudegino 6 iš 7 sodybų.
Paalmajo kaimo Šv. Jono koplytstulpis. Apie 1914 m. pastatė kaimo gyventojas P. Paukštė, o po 20 metų perstatė J. Klimašauskas.
Puziniškio piliakalnis, 1987 m. paskelbtas archeologijos paminklu. Aptiktas 1 metro kultūrinis sluoksnis, kuris datuojamas I tūkst. pirmaja puse.
Salų kaimas. Išsidėstęs pusiasalyje tarp 4-urių ežerų. Išskirtinis unikalia architektūra ir išplanavimu, čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Pirmą kartą kaimas paminėtas 1783 m. Braslavo bažnyčių vizitacijos knygoje
Ginučių piliakalnis. 2-jų piliakalnių kompleksas tarp dviejų ežerų. Piliakalnyje rasta lipdytinės keramikos liekanų. Manoma, kad IX-XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis.
