Pomologo profesoriaus A. Hrebnickio namas – muziejus Rojaus kaime, įkurtas 1959 metais
Adomo Hrebnickio paminklas namo muziejaus kieme. Sukurtas ir pastatytas 1961 m., skulptorius Vladas Žuklys
Aukštakalnių kaimo sentikių cerkvė. 1878 m. ją pastatė religinė sentikių pomorų bendruomenė. Po Antrojo pasaulinio karo buvo uždaryta, neveikia ir šiuo metu.
Aukštakalnių kaimo sovietinių partizanų – žvalgų kapai ir paminklinis akmuo.
Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė. Įregistruota 1948 m. 1957–1958 m. Maskvos patriarchijos lėšomis kapitaliai suremontuota
Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia. 1934–1936 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją dar neužbaigtą 1935 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. Ji, sudegus Senajai Dūkštelių bažnyčiai, 1956 metais tapo jungtinės Dūkšto parapijos bažnyčia.
Senosios Dūkšto kapinės. Pirmieji laidojimai užfiksuoti apie 1870 metus.
Senojo Dūkšto dvaro istorija bene įspūdingiausia rajone. Tai neoklasicistinio stiliaus rūmai. Šalia jų – ūkiniai pastatai: kumetynas, svirnas, arklidės. Žinoma, kad XVI a. Dūkšto dvaras priklausė kunigaikščiams Giedraičiams, vėliau – Stabarauskams. 1573 m. dvaras pateko ponų Rudaminų nuosavybėn. XIX a. dvarą valdė Zanai. Jų giminaitis T. Zanas buvo Vilniaus universiteto filomatų draugijos įkūrėjas, artimas poeto A. Mickevičiaus draugas. Šiame dvare gyveno, čia ir palaidotas Vilniaus universiteto profesorius, dailininkas Jonas Rustemas. Prie dvaro esančiose kapinaitėse ilsisi garsiojo Rojaus įkūrėjo A. Hrebnickio šeima.
Dailininko J. Rustemo kapas. Kapavietę ženklina betono obeliskas su metaline viršūne. Pastatytas 1974 m., architektas Viktoras Kunickas
Gerkonių kaimo dvaro sodyba. Dvare darbavosi žymus ichtiologas ir bitininkas M. Girdvainis, kuris 1881 metais pirmą kartą pasaulyje dirbtiniu būdu augino seliavas
Kryžius Dūkšto mieste, skirtas trėmimams ir Lietuvos partizanams atminti (1990 m.)
Senojo Dūkšto koplytėlė ir Nukryžiuotojo skulptūra. Pastatyta XIX a. pabaigoje. Skulptūra prieš 25 metus buvo pavogta, naują išdrožė tautodailininkas P. Gaižutis. Koplyčią atstatė V. Gervelis
A. Hrebnickio kapas Senojo Dūkšto kapinėse. Yra Stankevičių kapavietės vid. dalyje (1857–1941)
Sokiškių piliakalnis, vadinamas Juodžeminiu kalnu, Samanio ežero krante. Piliakalnis naudotas nuo II t-mečio prieš Kristų iki IV-V amžiaus po Kristaus, priklauso brūkšniuotosios keramikos kultūrai
Plavėjų akmuo su ženklais ir skaitmenimis (1860 m.). Archeologijos paminklas.
Sovietinių karių kapinės Dūkšte.
Senosios Tumelinos kaimo žydų kapinės ir paminklinis akmuo
