Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia. Adutiškio klebonas Juozapas Stockis (Baziliauskas) 1747 m. iš tėvų paveldėtoje žemėje savo lėšomis pradėjo statyti bažnyčią. Statyba baigta 1757 m.
Kazokinės dvaro arklidės ir daržinė. Tai 17 a. pabaigos ir 18 a. pradžios dvarvietė su parku. Pirmą kartą paminėta 1738 metų inventoriuje. Valdė grafų Bortkevičių giminė.
Holokausto aukų kapavietės paminklinis akmuo ir kapavietė.
Grafų Bortkevičių (1810-1877) koplyčia Zuikų kapinėse
Mūrinis kryžius Sabališkės kaime, pastatytas Šv. Kazimiero draugijos (1933 m).
Akmeninė koplytėlė – kryžius kryžkelėje prie Meškėnų kaimo (1907 m.). Fundatorius –Jonas Juršėnas. Pastatytas nepaprastiems atlaidams atminti ir įamžinti. Pastatė Gaurelių ir Meškėnų kaimų gyventojai
Kryžius partizanams, žuvusiems 1945 metais Gaurelių apylinkėse.
Didžiasalis – gatvinis, etnografinis kaimas. 1971 m. paskelbtas kultūros paminklu. Etnokultūrinis draustinis. Išsidėstęs Šventelės upelio slėnyje. Kaimas susikūrė 16 a. vid. per valakų reformą ir nuo seno priklausė Zablatiškės dvarui. Carizmo laikais kaimas vadinosi „Velikaja Vesj“ arba „Dierievnia Velikaja“, lenkmečiu – „Wielka Wies“. 1940 m. ir 1944 m. gaisrai sunaikino didesnę dalį kaimo pastatų.
Senojo Daugėliškio–Ignalinos–Švenčionių–Strūnaičio trakto dalis – vienas iš seniausių ir svarbių kelių Lietuvoje. XX a. pirmoje pusėje traktas išgrįstas lauko akmenimis. Dabar senojo trakto „bruko“ liko tik atkarpa.
Akmeninis kryžius Vaišniūnų kaime, pastatytas Šv. Kazimiero draugijos (1935m.)
XIX a. pirmojoje pusėje Gaveikėnuose pastatytas vandens malūnas, kuris priklausė grafui Kaminskui, buvo nuomojamas vokiečiams. Vėliau malūno savininkai keitėsi. Keitėsi ir malūno išvaizda bei mechanizmai. Malūne veikė ir milų vėlykla. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, maždaug iki 1920 m., Gaveikėnuose būta ir vilnakaršės, kuri priklausė vietiniam pirkliui. 1977 m. pastatas rekonstruotas
Paminklas Mikui Petrauskui Palūšėje. M. Petrauskas yra gimęs Palūšėje (tiksli vieta nenustatyta). Skulptūra ąžuolinė, 7,50 m. aukščio, lyros pavidalo. Paminklą 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, sukūrė ir pastatė skulptorius Juozas Kėdainis su Dailės akademijos studentais
Mažulonių piliakalnis. Piliakalnyje 2 kultūriniai sluoksniai: I tūkstantmečio po Kr. ir XI-XIII amžiaus. Rasta daug darbo įrankių, ginklų, papuošalų, žiestosios keramikos. Radiniai laikomi Sankt Peterburge, Ermitaže, dalis radinių- Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje.
