Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1760 m. buvo pastatyta medinė koplyčia. Justina Kublickienė, vykdydama savo mirusio vyro valią, netoli senosios bažnyčios paskyrė sklypą naujai mūrinei bažnyčiai. 1790 m. buvo pastatyta dabartinė bažnyčia, architektūra – klasicistinė.
Paliesiaus dvaro sodyba. 1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Kublickams. Nuo 1921 m. dvaro savininku tapo Romualdas Bžezinskis. Prie dvaro veikė vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko.
Krikonių dvaro sodyba. 1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Kublickams. 1827 m. dukra Ona susituokė su bajoru iš Vitebsko gubernijos Juozu Benislavskiu, ilgainiui dvaras tapo Benislavskių nuosavybe.
Krikonių kapinių koplytėlė. Medinė, pastatyta apie 1900 metus krikščionių brolių Prano ir Stanislovo Bagdonų.
Juodagalvių kaimo ąžuolinis kryžius, statytas apie 1930 m. Šv. Kazimiero draugijos lenkų okupacijos metais. 1989 m. atstatytas, autoriai K. ir V. Mačėnai, A. Vanagas.
Juodagalvių vandens malūnas
, vietinių vadinamas Krikinių malūnu, Kančioginos upės slėnyje. Istorinis technikos paminklas, statytas XVIII a. viduryje.
Molykų kaimo kryžius. Jis buvo pastatytas Vytauto Didžiojo valdymo metais, 1947 metais perstatytas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaimo žmonės organizavo šiuolaikiško kryžiaus, kaip Lietuvos nepriklausomybės ir kaimo pagerbimo ženklo, statybą.
Mielagėnų laisvės kryžius, atstatytas 1990 metais.
Mielagėnų kryžius, pastatytas 1914 m. Prie jo buvo pritvirtintas odos gabalėlis su įrašyta pastatymo data. 1988 m. kaimo paaugliai kryžių nupjovė. 1990 m. kryžius atstatytas.
Dvipusis gatvinis rėžinis Mėčionių kaimas, susikūręs XVI a. viduryje per valakų reformą. 21 sodybos kaimas paskelbtas architektūros paminklu.
